SPECIFIC ėdalą galima įsigyti tik pas veterinarijos gydytojus, kad visada sulauktumėte geriausių patarimų, kaip rūpintis savo augintiniu ir parinkti jam tinkamiausią ėdalą. Veterinarijos gydytojas ir jo padėjėjas yra geriausi Jūsų augintinio mitybos patarėjai, jie gerai jį pažįsta ir gali pateikti rekomendacijas, kaip palaikyti gyvūno sveikatą ir užkirsti kelią ligoms. Todėl atsižvelgiant į individualius augintinio poreikius ir sveikatos būklę, sukurti skirtingi SPECIFIC ėdalai.

Kaip ir su daugeliu kitų prekių, gaunate tai, už ką mokate. Tiesa, SPECIFIC rinkoje nėra pats pigiausias ėdalas, tačiau tam yra priežasčių. Pirma, mes nuolat kuriame naujus produktus ir receptus, o tam reikia ir laiko, ir papildomų lėšų. Be to, mes ne tik tenkiname pagrindinius reikalavimus, keliamus augintinių ėdalui. Naudojame griežtai nustatytas receptūras, kad išlaikytume stabilią ir patikimą kokybę bei vykdome nuolatinę gamybos priežiūrą. Sprendimus dėl žaliavų pasirinkimo grindžiame ne kaina, o kokybe, nuoseklumu ir funkcionalumu. Daugelis SPECIFIC produktų yra unikalūs, nes juose yra sudedamųjų dalių, kurios padeda gyvūnui palaikyti gerą sveikatą esant tam tikroms sveikatos problemoms. Mažiau lėšų skiriame reklamai. Vietoje to, savo ėdalus parduodame per veterinarijos klinikas. Tai reiškia, kad mūsų klientai gauna ne tik ėdalą - jie nuolat gauna profesionalias ir individualias rekomendacijas, kaip geriausiai šerti savo augintinį.

Galiausiai dar viena gera žinia - vienos pakuotės SPECIFIC ėdalo užtenka ilgam! SPECIFIC kačių ir šunų ėdalas yra labai turtingas maistingųjų medžiagų, todėl jo reikia mažiau nei įprasto gyvūnų ėdalo.

SPECIFIC produktuose yra skirtingas kiekis mėsos (gyvulinių baltymų). Gyvulinių baltymų šaltiniai yra ėriena, kiauliena, vištiena ir jautiena, kiaušiniai, pienas, lašiša ir kita žuvis.

Gyvulinių baltymų kiekis ėdale ypač svarbus katėms. Taip yra todėl, kad katės yra mėsėdžiai gyvūnai ir jų ėdale būtinai turi būti mėsos, kad katės gautų visų būtinų maistinių medžiagų. Šunys gali būti ir vegetarai, tačiau mėsa ir joje esantys baltymai išlaiko gyvūną sotų, suteikia jam energijos, vitaminų, mineralų ir prideda skonio. Ruošiant SPECIFIC augintinių ėdalą, visų pirma stengiamės užtikrinti maistinių medžiagų kokybę ir jų lengvą įsisavinimą. Todėl tiek SPECIFIC kačių, tiek šunų ėdalo sudėtyje yra gyvulinių baltymų šaltinių.

Baltymai yra natūrali gyvūnų ir augalų "statybinė medžiaga". Baltymai "konstruoja" raumenis, jungiamąjį audinį, odą, kailį ir plunksnas. Augaluose, pavyzdžiui, kviečiuose, sojose ir bulvėse, taip pat yra įvairus baltymų kiekis.

Kalbėdami apie baltymų kokybę, pirmiausia turime omenyje jų įsisavinimą. Baltymai turi būti suvirškinami skrandyje, pasisavinami žarnyne ir sudaryti iš gyvūnui reikalingų statybinių medžiagų (aminorūgščių). Baltymų kokybė gali labai skirtis. Pavyzdžiui, iš mėsos, kepenų ir bulvių gaunami baltymai yra labai kokybiški, palyginti su baltymais gaunamais iš odos, vištų kojelių ir plunksnų.

Paprasčiausias, saugiausias ir prieinamiausias būdas šerti savo augintinį yra subalansuotas sausas ėdalas ir (arba) konservai, atitinkantys Jūsų augintinio poreikius. Taip visada žinosite, ką Jūsų augintinis ėda ir kiek ėdalo jam reikia, kad išliktų sveikas ir geros formos. Paprastai naminis maistas gyvūnams yra per sūrus ir riebus. Norėdami apdovanoti savo augintinį, galite jam duoti sveikų skanėstų.

Sausą ėdalą laikykite sausoje ir vėsioje vietoje, geriausiai originalioje pakuotėje arba švariame ir sandariai uždarytame plastikiniame inde. Konservuotus produktus taip pat reikia laikyti sausoje ir vėsioje vietoje. Atidarytus konservus galima laikyti ne ilgiau kaip 2 dienas ne aukštesnėje kaip +5 °C temperatūroje. Rekomenduojame atidarytą konservą įdėti į plastikinį maišelį ir laikyti šaldytuve.

SPECIFIC augintinių ėdalo pakuotes, kartonines dėžutes ir konservų dėžutes reikia išmesti pagal vietos atliekų tvarkymo (perdirbimo) reikalavimus.

Nutukimas gali sukelti įvairias problemas Jūsų augintinio sveikatai. Dėl viršsvorio gyvūnas ne tik negali judėti ir būti aktyvus, bet dėl papildomo kūno svorio atsiranda sąnarių apkrova, o vyresniems gyvūnams, sergantiems artritu, kyla sąnarių diskomfortas.

Naujausiais tyrimais įrodyta, kad riebalų perteklius taip pat gali sukelti keletą kitų sveikatos problemų. Padidėjęs rieblų kiekis spaudžia tokius organus kaip širdis, raumenys, plaučiai, kraujotakos sistema ir virškinimo sistema. Be to, riebalinis audinys išskiria chemines medžiagas, kurios gali sukelti artritą ir padidinti riziką susirgti cukriniu diabetu.

SPECIFIC produktai visada gaminami pagal tiksliai nustatytus receptus, naudojant aukštos kokybės natūralias žaliavas. Visi ėdalai atitinka aukštus augintinių ėdalų kokybės standartus. Priklausomai nuo sezono ir auginimo sąlygų, natūralių ingredientų spalva gali šiek tiek skirtis. SPECIFIC ėdaluose nėra dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, todėl sauso ėdalo gabalėlių spalva kartais gali šiek tiek skirtis.

SPECIFIC ėdalas atitinka visus kokybiškam augintinių ėdalui keliamus reikalavimus. Mūsų ekologiškam ėdalui suteikta Austrijos Bio garantija (orig. Austria Bio Garantie), patvirtinanti, kad visos žaliavos yra ekologiškos kilmės.

Kai kurie šunys pasižymi puikia uosle, o vaikščiodami randa ir ėda įvairius radinius. Pagal tai reguliuoti ėdalo kiekį praktiškai neįmanoma, nes labai sunku žinoti, ką ir kiek šuo taip suėda.

Kadangi ėdalas dubenėlyje yra saugiausias ir sveikiausias, stenkitės vengti tokio atsitiktinio valgymo. Norėdami tai padaryti, galite šunį pašerti prieš pat pasivaikščiojimą arba pasiimti šiek tiek įprasto ėdalo kartu kaip skanėstą. Žinoma, skanėstus, duodamus kaip ėdalą, reikėtų apskaičiuoti, kad šuo nesuvalgytų daugiau, nei rekomenduojama per dieną.

Jūsų šuniui svarbu tinkamai maitintis, ypač po operacijos ar ligos metu.

Žinoma, operacijos ar ligos metu šuns apetitas gali sumažėti. Tai reiškia, kad Jūsų augintinio ėdalas turi būti dar sveikesnis ir maistingesnis. Gera išeitis rinktis konservuotą pašarą, galbūt net pašarą, skirtą šuniui sveikti. Sumaišykite jį su šiltu kambario temperatūros vandeniu, kad ėdalas būtų kaip įmanoma labiau viliojantis Jūsų augintiniui. Jei šuo negali atsistoti ir ėsti iš dubenėlio, galite šerti šaukštu arba švirkštu maistą suduoti tiesiai į burną. Veterinarijos gydytojas gali patarti, kaip tai daryti.

Jei Jūsų šuo staiga nenori ėsti, tai gali reikšti ligą arba virškinimo problemą. Norėdami išsiaiškinti, galite patikrinti šuns išmatas ir stebėti jo elgesį, nes jų pokyčiai gali rodyti susirgimą. Jei abejojate, kreipkitės patarimo į veterinarijos gydytoją. Žinoma, šuo gali nustoti ėsti ir dėl kelių kitų priežasčių:

• burnos, dantų ar gerklės skausmo ar kitų problemų
• ėdalo sudėties ar kokybės pokyčių
• blogo ėdalo laikymo
• jei įprastinis ėdalas nėra nustatytos receptūros, skirtinguose pakeliuose esantis ėdalas gali būti skirtingos sudėties ir dėl to gali pasikeisti ėdalo skonis

Nėra paaiškinimo, kodėl kai kurie šunys ėda žolę. Tačiau žinoma, kad šunis traukia tam tikri kvapai, todėl kai kuriems šunims šviežia žolė arba žolė, kvepianti kito šuns šlapimu, gali pasirodyti vilojanti. Dažnai suėdę žolę šunys gali vemti, todėl spėjama, kad šunys ėda žolę norėdami sukelti vėmimą, kai jiems skauda skrandį.

Vis dėlto galite būti tikri, kad žolės valgymas šunims nekenkia. Kadangi žolės sudėtyje yra celiuliozės, šunys negali jos suvirškinti - paprastai ji tiesiog praeina pro žarnyną ir pasišalina su išmatomis.

Panašiai kaip ir žmonės, šunys gali susidurti su viršsvorio problema. Priežastis paprasta: jei šuo per dieną suvalgo daugiau ėdalo ir gauna daugiau kalorijų, nei jam reikia, energijos perteklius virsta riebalais. Jei Jūsų šuniui reikia numesti svorio, procesas turi būti atvirkštinis - kiekvieną dieną turite jį šerti šiek tiek mažiau, nei jam reikia. Sukaupti riebalai palaipsniui bus sunaudoti ir Jūsų šuo vėl pasieks sveiką svorį. Lengviausias ir saugiausias būdas tai pasiekti - šerti šunį tinkama svorio mažinimo dieta. Tokio tipo ėdale yra mažiau kalorijų, tačiau jame yra visų pagrindinių maistinių medžiagų, todėl šuo jaučiasi sotus ir sveikas. Be to, norint sėkmingai numesti svorio, reikia riboti skanėstų bei maisto likučių davimą ir palaipsniui didinti šuns fizinį aktyvumą. Jei augintinis gaus tinkamą dietą, po kurio laiko vėl bus geros formos, laimingesnis, draugiškesnis ir aktyvesnis.

Šunys yra visaėdžiai ir dauguma jų gali ėsti kačių ėdalą be jokios grėsmės. Tačiau kačių ėdale yra daugiau kalorijų nei įprastame šunų ėdale. Todėl, nors šuniui saugu suvalgyti kelis kąsnelius kačių ėdalo, turite užtikrinti, kad dėl to šuo nepriaugtų svorio. Šuniui visiškai nerekomenduojama valgyti kačių ėdalo, jei katė laikosi gydomosios dietos.

Kalbant apie ėdalo sudedamąsias dalis, šunys yra fiziologiškai labai lankstūs. Kaip ir žmonės, šunys yra visaėdžiai, o tai reiškia, kad jie gali virškinti ir įsisavinti tiek mėsos, tiek augalinius produktus. Kita vertus, kačių racione neabejotinai reikia mėsos.

Jei mitybos planas gerai apgalvotas, šuo gali maitintis augaliniais produktais. Tačiau mėsa yra labai geras koncentruotas baltymų, mineralų ir vitaminų šaltinis. Be to, mėsa suteikia energijos ir ėdalas tampa skanus. Todėl mėsos įtraukimas į šunų mitybos racioną yra geras sprendimas. 

Šunys tyrinėja, susipažįsta ir įsimena aplinką nosimi. Jie iš prigimties domisi stiprų kvapą turinčiais dalykais.

Šuns šeimininkui gali pasirodyti šlykštu, kad jo šuo valgo išmatas (kurios gali būti net paties augintinio). Priežastis, kodėl taip elgiamasi, nėra aiški. Kai kurie mano, kad tai rodo maistinių medžiagų trūkumą. Kiti mano, kad tai susiję su augintinio elgesiu (šuo "valo" arba šalina kitų šunų, vaikščiojančių jo teritorijoje, pėdsakus). Galime tik patvirtinti, kad toks elgesys nėra nei nenormalus, nei kenksmingas šuniui - jis tiesiog nemalonus šeimininkui.

Blogas kvapas iš nasrų gali būti labai nemalonus, ypač žmonėms, kurie nuolat žaidžia, bendrauja su savo augintiniu. Tačiau blogas kvapas iš nasrų gali rodyti kitas, kartais rimtesnes problemas.

• Iš šalies labai nemalonų kvapą nasrų srityje gali sukelti raukšlių aplink lūpas uždegimas.
• Dažniausios nemalonaus nasrų kvapo priežastys yra infekcija, žaizdos arba ėdalo likučiai, įstrigę dantenose, gerklėje ar tarp dantų.
• Blogą kvapą taip pat gali sukelti skrandžio rūgštis arba skrandyje esantis ėdalas.

Perbraukite vatos tamponėliu per šuns lūpas ar dantenas ir pauostykite, kad sužinotumėte, iš kur sklinda kvapas. Jei nesate tikri dėl priežasties ir manote, kad gyvūną reikia gydyti, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kasymasis - natūralu. Kasymasi reikėtų tirti, kai jis tampa toks intensyvus, kad ant odos atsiranda pleiskanų, raudonų dėmių, paraudimų arba drėgnų ir uždegiminių vietų.

Niežėjimo priežasčių gali būti daug: blusos, erkės ir kiti parazitai, bakterijos, mikroskopinės mielės, odos ligos, alergija ėdalui, žiedadulkėms ar dulkėms. Nustatyti tikslią priežastį gali būti sudėtinga, tačiau tai svarbu norint parinkti tinkamą gydymą. Geriausia rekomendacija - kreiptis į veterinarijos gydytoją, kai Jūsų šuo per daug laižosi ar kasosi ir jo oda atrodo kitaip nei įprastai.

Priešingai populiariam įsitikinimui, pagal šuns nosį negalima nustatyti, ar jis sveikas, ar ne. Žinoma, jei šuo serga ir karščiuoja, jo nosis greičiausiai bus šilta. Tačiau šuo gali jaustis gerai nepriklausomai nuo to, ar jo nosis šalta, ar šilta, drėgna ar sausa. Patikimiausias būdas patikrinti šuns temperatūrą ir savijautą yra termometras.

Šunims, kaip ir kitiems gyvūnams, būdingas instinktyvus noras poruotis ir susilaukti palikuonių. Tai pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Šį potraukį lemia šunų patinų ir patelių lytiniai hormonai.

Gamtoje šunys (arba vilkai) poruojasi ir dauginasi pagal gamtos ritmą, tačiau toks nekontroliuojamas poravimasis netinka naminiams gyvūnams. Chirurginė kastracija arba sterilizacija pašalina ir norą poruotis, ir gebėjimą tai daryti. Tai gali atrodyti kaip žiaurus elgesys, tačiau dažnai tai geresnis sprendimas nei pastovus natūralaus šuns noro poruotis slopinimas. Jei neketinate naudoti savo šuns veisimui, veterinarijos gydytojas rekomenduoja augintiniui atlikti kastraciją arba sterilizaciją.

Jei Jūsų šuo pradėjo šlapintis ar tuštintis patalpoje, būtina apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Ten bus nustatyta, ar priežastis yra liga, ar elgesio problema. Bet kokiu atveju veterinarijos gydytojas gali padėti Jums išspręsti šią problemą.

Tikėtina, kad Jūsų šuo blogai jaučiasi tuštindamasis patalpoje, ypač jei tokį poelgį sukėlė liga. Jei veterinarijos gydytojas diagnozuoja šlapimo takų ar virškinimo trakto infekciją, hormonų ar virškinimo sutrikimus, šlapimo pūslės akmenligę ar gimdos infekciją, Jūsų šuniui reikalingas gydymas.

Paprastai katės suaugusiomis laikomos sulaukusios maždaug 12 mėnesių, tačiau taip būna ne visada. Kai kurios didesnės veislės, pavyzdžiui, Meino meškėnų ir Norvegijos miškinės katės, savo tikrąjį dydį ir asmenybės savitumą išvysto tik sulaukusios maždaug 3 metų.

Dažniausiai 12 mėnesių amžius yra tinkamas amžius pereiti nuo jaunų kačių ėdalo prie suaugusių kačių ėdalo. Atkreipkite dėmesį, kad jei Jūsų katė sterilizuota ir (arba) kastruota, galite rinktis specialų ėdalą katėms, kuris padėtų išvengti pernelyg didelio svorio augimo.

Neretai paveikslėliuose katė vaizduojama gerianti pieną iš dubenėlio. Tačiau tai nėra visiškai teisinga. Iš tikrųjų dauguma kačių netoleruoja karvės pieno. Jos negali suvirškinti pieno cukraus (laktozės), todėl joms gali skaudėti skrandį ir jos gali viduriuoti. Patikėkite, jei duosite savo katei pieno, patys įsitikinsite, ar ji gali jį toleruoti. Žinoma, jaunos katės gali toleruoti motinos pieną, tačiau toliau gyvenime pienas katei nėra nei naudingas, nei būtinas. Natūraliausias ir geriausias gėrimas katėms yra vanduo.

Visus rinkoje esančius kačių ėdalus tikrina atitinkamos institucijos, todėl jie yra saugūs ir tinkami duoti katėms. Tačiau akivaizdu, kad kaip skiriasi kačių poreikiai ir laikymo sąlygos, taip pat skiriasi ir ėdalo kokybė.

Jei Jūsų katė alergiška ar netoleruoja tam tikrų ėdalo sudedamųjų dalių (jautienos, kiaulienos ir kt.), jai gali kilti virškinimo problemų. Neduokite savo katei karvės pieno, nes dauguma kačių negali suvirškinti pieno cukraus (laktozės). Paprastai ėdalas su lengvai virškinamais ir aukštos kokybės ingredientais yra saugus ir geras pasirinkimas. Jei Jūsų katė turi nuolatinių virškinimo problemų, pasitarkite apie tai su veterinarijos gydytoju, gal padės speciali virškinimą palaikanti dieta.

Jei renkatės ėdalą iš aukštos kokybės SPECIFIC pašarų, skirtumai tarp šlapio ir sauso ėdalo nėra reikšmingi pagrindinei Jūsų katės mitybai ir sveikatai. Šlapias ir sausas kačių ėdalas arba inkstų veiklą palaikantis ėdalas yra gana panašūs maistinių medžiagų požiūriu. Tačiau sausos ir šlapios tekstūros gaminiai gali turėti skirtingų privalumų. Sausas ėdalas paprastai yra ekonomiškesnis ir geriau veikia dantis, padeda išvengti dantų akmenų susidarymo. Su šlapiu ėdalu gyvūnas gauna daugiau vandens - todėl šis ėdalas gali būti tinkamesnis esant tam tikroms šlapimo takų problemoms (šlapimo pūslės sudirgimas, akmenys ir kristalai).

Tai priklauso tik nuo to, kokio tipo šlapimo pūslės problemų turi Jūsų katė. Jei pastebėjote, kad pasikeitė Jūsų katės šlapinimosi būdas, būtinai nuveskite katę pas veterinarijos gydytoją, kad šis galėtų nustatyti teisingą diagnozę. Jei Jūsų katė serga šlapimo pūslės akmenlige, rekomenduojamas sausas arba konservuotas ėdalas, kuriame sumažintas tam tikrų mineralų ar baltymų kiekis.

Jei katė tiesiog turi šlapimo pūslės uždegimą, geriausias pasirinkimas - specialus šlapias ėdalas. Labai svarbu laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų, nes tokios problemos Jūsų katei gali sukelti didelį skausmą ir net būti mirtinos, o kad jos nepasikartotų, gali prireikti dietos visam gyvenimui.

Daugelyje kačių ėdalo reklamų daugiausia dėmesio skiriama sudedamosioms dalims (žaliavoms). Tai, ar ėdalas pagamintas iš kiaulienos, vištienos ar krevečių, ko gero, yra tiesiog katės skonio reikalas, tačiau iš tikrųjų tai nėra labai svarbu jos sveikatai ir mitybai. Svarbu, kad ėdalas turėtų pakankamą kiekį katėms reikalingų maistinių medžiagų. Taip yra todėl, kad katės yra mėsėdžiai gyvūnai, todėl jų mityboje turi būti tam tikras kiekis gyvulinės kilmės baltymų ir maistinių medžiagų, gaunamų iš mėsos. Mėsa ir (arba) baltymai turi būti lengvai virškinami, kad katė galėtų juos efektyviai panaudoti - jie turi būti gauti iš raumeninio audinio ir organų, o ne tik iš odos, vištų kojelių ir plunksnų. Taip pat svarbu išlaikyti baltymų, angliavandenių (daržovių) ir riebalų pusiausvyrą ėdale, kurią galima pasiekti naudojant įvairias sudedamąsias dalis.

Tiesa, kad mėsa turėtų būti įtraukta į kačių mitybos racioną, nes jos yra mėsėdės ir mėsa yra pagrindinis jų mitybos šaltinis. Evoliucijos eigoje katės prisitaikė vartoti palyginti didelį kiekį mėsos ir prarado gebėjimą efektyviai vartoti mažiau baltymų turintį ėdalą ir savarankiškai sintetinti tam tikras maistines medžiagas (pavyzdžiui, morkose esančius karotinoidus paversti vitaminu A). Todėl katėms, palyginti su šunimis, reikia tam tikrų papildomų maistinių medžiagų, o tam, kad gautų šių būtinų maistinių medžiagų, joms reikia mėsos. Dėl to katės nesugebėtų apsieiti vien su vegetariška ar augaline mityba.

Kačių ėdale turi būti tam tikras kiekis mėsos baltymų ir kitų iš mėsos gaunamų maistinių medžiagų. Katės iš prigimties yra mėsėdžiai ir mėsa yra pagrindinis jų mitybos šaltinis. Kad jų organizmas tinkamai funkcionuotų, joms reikalingos tam tikros iš mėsos gaunamos maistinės medžiagos (pvz., tam tikros aminorūgštys).

Jei katė kartais suvalgo kelis kąsnelius iš šuns dubenėlio, tai neturėtų kelti jokių problemų. Tačiau dauguma šunų ėdalo nėra subalansuotas ir pritaikytas katėms, todėl neturėtų būti vienintelis katės mitybos šaltinis. Svarbu pažymėti, kad nerekomenduojama kačių šerti vien tik šunų ėdalu, ypač jei šuo maitinamas gydomuoju ėdalu arba jei katė dėl sveikatos būklės turi specialių mitybos reikalavimų.

Skrandžiui reikia šiek tiek laiko prisitaikyti prie pasikeitusio ėdalo, kad priprastų prie naujos mitybos. Kartais Jūsų katei taip pat gali prireikti priprasti prie naujo ėdalo skonio, kvapo, tekstūros, dydžio ir (arba) formos. Kai pokyčiai vyksta palaipsniui, paprastai jie būna sklandūs ir sėkmingi.

Palaipsniui, per 7-10 dienų, vis didesniais kiekiais maišant naują ėdalą su senuoju, turėtumėte pereiti prie naujo. Svarbu tai daryti kiekvieną kartą keičiant ėdalą. Vienintelė išimtis - sunkios ligos atvejai, kai būtina kuo greičiau pradėti augintinį šerti specializuotu ėdalu, pavyzdžiui, virškinimą gerinančiu arba gydomuoju ėdalu.

Nėra lengva reguliuoti, kokį ėdalą katė renkasi, ypač jei tai lauko katė. Natūralu, kad katė per dieną ir naktį suėda daugybę mažų  porcijų (pelių, paukščių). Paprastai tai galima imituoti nuolat laikant ėdalą dubenėlyje.

Norint šerti kelias kates atskirai, reikia nustatyti atskirą laiką ir (arba) vietą kiekvienai katei. Vienas iš būdų - laikyti vieną katę atskirame kambaryje, kuriame kasdien būtų nustatytas šėrimo laikas, ir tuo metu, kai kitos katės gali prie jos prieiti, pašalinti visą ėdalą. Kitas sprendimas galėtų būti vienos katės ėdalą padėti tokioje vietoje, prie kurios gali prieiti tik ji (paaukštintoje vietoje arba už kačių durelių). Jei toks kačių šėrimas yra per daug sudėtingas, galite pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ir išsiaiškinti, ar visos Jūsų katės gali maitintis tuo pačiu ėdalu.

Natūralu, kad katės laižydamos savo kailį praryja išslinkusius plaukus. Taip pat natūralu, kad ilgaplaukės katės praryja daugiau plaukų nei trumpaplaukės.

Plaukai, kurie neprasiskverbia pro virškinimo sistemą, skrandyje gali sudaryti plaukų kamuoliukus. Dauguma kačių plaukų kamuoliukus išvemia, tačiau kai kuriais atvejais susikaupę plaukai gali katėms sukelti virškinimo problemų. Reguliarus katės šukavimas gali padėti surinkti išslinkusius plaukus prieš jiems patenkant į katės virškinamąjį traktą. Į katės ėdalą pridėjus aliejaus arba priemonės nuo plaukų kamuoliukų, kurios sudėtyje yra aliejaus, plaukai gali tapti švelnesni ir lengviau praeiti pro skrandį. SPECIFIC suaugusių ir vyresnių kačių ėdaluose yra skaidulų, kurios palengvina prarytų plaukų pasišalinimą per virškinamąjį traktą ir padeda išvengti plaukų kamuoliukų susidarymo.

Priešingai populiariam įsitikinimui, pagal katės nosies būklę negalima nustatyti, ar ji sveika, ar ne. Nors šilta nosis gali reikšti, kad katė karščiuoja, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad katė serga. Katės gali jaustis puikiai, nepriklausomai nuo to, ar jų nosis šilta, ar šalta, drėgna, ar sausa. Patikimiausias būdas įvertinti katės sveikatą ir kūno temperatūrą - naudoti termometrą.